Mokytojų kambarysVilniaus r. Šatrininkų seniūnijoje esantis Vėliučionių k. Išsiskiria iš kitų rajono kaimelių tuo, kad jame nuo neatmenamų laikų išliko dvaro rūmai, kumetynas, didžiulės medinės arklidės, šv. Ganytojo bažnyčia ir yra mokykla.

Keičiantis Lietuvoje valdžiomis, katalikiškoji bažnyčia virsdavo cerkve ir atvirkščiai. Vienu metu Dievo namuose buvo įsikūrusi net parduotuvė. Dvaro rūmai taip pat keletą kartų keitė savo išvaizdą: stogas, langai, durys ir ypač vidus. Vokiečių okupacijos metais tapo žydų vaikų stovykla. Kur jie buvo išvežami, senbuviai kaimo gyventojai nežino.

Laikui bėgant, keitėsi ir pačio kaimelio išvaizda. Senus namus nugriovė. Statė naujus, daugėjo gyventojų, buvusi dvaro kiemą apjuostė aukšta mūrine ir betonine tvora. Kelią, einantį per kaimelį, asfaltavo ir t.t.

Kai 1949 m. dvaro rūmuose įsikūrė nepilnamečių kolonija (dabar ji vadinama nepilnamečių globos namais), kaimelyje gyveno apie 400 gyventojų. Mokyklos nebuvo, todėl darbuotojų ir kaimo vaikai mokėsi kartu su nepilnamečių kolonijos auklėtiniais. Istorijos ir geografijos klasė

Tik 1954 m. Vėliučionių k. Atidaroma pradinė mokykla lietuvių ir rusų kalbomis. Mokyklai buvo skirti du kambarėliai mediniame name. Jos vedėju ir mokytoju rusiškoms klasėms skiriamas Leonid Ivanovič Udovenko. Lietuviškas klases mokė mokyt. Aldona. 1961 m. vasarą mokytoja Aldona išsikėlė, nes lietuviškoms klasėms nebuvo reikiamo mokinių skaičiaus.

1963/64 m. vėl atidaromos lietuviškos klasės. 1969m. mokykla persikėlė į nebaigtą statyti mūrinį pastatą (užbaigtas tik 1972 m.)

1989 m. vedėjas – mokytojas L.I.Udovenko išleidžiamas į užtarnautą poilsį. Jį pakeitė Valentina Dagil, pradžioje kaip vedėja – mokytoja, o vėliau mokytoja rusiškoms klasėms.

1990/ 91 m.m. vedėja – mokytoja skiriama Marija Vitruk. Ji vadovavo mokyklai iki 2006 metų, kuri nuo 1993/94 m.m. vadinama Vėliučionių pagrindine mokykla. Tai reikli, pareiginga, turinti didelę pedagoginę patirtį direktorė.

Koridorius Nuo 1997/98 m.m. mokiniai mokomi trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų.

Mokykloje veikia choro, šokių, dramos, darbščiųjų rankų būreliai. Kiekviena šventė užbaigiama saviveiklininkų pasirodymu: giedamas Lietuvos himnas, deklamuojami eilėraščiai, dainuojamos dainos, šokami šokiai.